Lietava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55° 1′ 29″ N, 24° 27′ 30″ E

Šis straipsnis yra apie upę. Apie Slovakijos pilį skaitykite straipsnyje Lietava (pilis)

Lietavà, arba Lietáuka (vietos lenkų šnekta − Litavka), upelis Jonavos rajono rytuose (Upninkų seniūnijos teritorijoje), Neries dešinysis intakas. Upelio žemupio slėnis paskelbtas Lietavos valstybiniu hidrografiniu draustiniu; Lietavos baseine ir jo apylinkėse gausu juodųjų gandrų.

[taisyti] Bendroji charakteristika

Lietava išteka iš Lietaukos/Lietavos raisto (tiksliau, iš Krivickienės aukštapelkės, telkšančios piečiau Musninkų−Upninkų kelio, iškart į vakarus nuo Jonavos rajono ribos su Širvintų rajonu), aukštupyje ir vidurupyje teka į vakarus (daugiausia per Upninkų seniūnijos pietinės dalies kaimų laukus), žemupyje − į pietvakarius (per Gegužinės mišką), įteka į Nerį piečiau Arnotiškių. Ilgis nuo ištakos iki žiočių − 11,3 km. Dugnas smėlėtas ir žvirgždingas, vaga labai vingiuota, iki 1,5 m pločio ir 0,3 m gylio, aukštupyje ir vidurupyje baigianti užželti.

Lietavos aukštupys ir vidurupis (~7 km ilgio upelio vagos atkarpa) paversti melioracijos grioviu.

[taisyti] Didžiausi intakai:

• Lietaukėlė/Lietavėlė (4,5 km ilgio)
• Baltasis ravas (1,4 km ilgio)

[taisyti] Ant upelio krantų esančios gyvenvietės

Ilgą laiką didžiausia Lietavos pakrančių gyvenvietė buvo Perelozų kaimas (upelio vidurupio dešiniajame krante), kuriame nuo XVIII ir XIX a. sąvartos gyveno daugiausia rusai sentikiai; apie 1970(?) m. gyventojams kaimą apleidus, šiuo metu jis negyvenamas.

Be Perelozų, ant Lietavos krantų dar įsikūrę nedideli Karveliškių ir Gegučių kaimai.

[taisyti] Upelio vardas ir jo santykis su kraštovardžiu Lietuva

Vandenvardžio Lietauka pirminė (nesuslavinta) forma yra rašytinių šaltinių paliudyta Lietavà, − būtent šią formą iki pat XX a. savo šnektoje išsaugojo lietuviakalbiai Lietavos baseino kaimynystėje esančių vietovių gyventojai (Lietavos ir jos intakų pakrančių gyventojų daugumą ilgą laiką sudarė XVIII-XIX a. Perelozų kaime įsikūrę rusai bei XIX-XX a. sąvartoje sulenkėję vietos lietuvių palikuonys).

Upėvardžio Lietava (<*Leitava?) kilmė nėra visiškai aiški. Dalis tyrinėtojų spėja, kad šio ir kt. to paties kamieno vandenvardžių pirmykštė reikšmė galėjusi būti 'išsiliejanti upė'; istorikas T. Baranausko mano, jog Lietava savo dabartiniu ar į jį pan. vardu galėjo būti pavadinta pagal gretimame Gegužinės−Perelozų dvare iki XVI a. gyvenusių leičių tautovardį.

Anot kalbininko K. Kuzavinio 1964 m. iškeltos hipotezės, vandenvardis Lietava esą davė vardą hipotetinei Lietuvos (<*Lietavos) žemei, o per jos „tarpininkavimą“ − ir visai Lietuvai (Lietuvos vardo hidroniminės kilmės galimybę dar 1958 m. buvo aptaręs geografas S. Tarvydas); pastaruoju metu K. Kuzavinio hipotezė aštriai kritikuojama kai kurių lietuvių istorikų ir kt. humanitarų, atsižvelgiančių, be kita ko, ir į archeologų konstatuojamą faktą, kad nei betarpiškai prie Lietavos, nei pelkėtame jos baseine nėra jokio piliakalnio, kurį galima būtų susieti su menamos „Lietavos žemės“ istorijos pradžia.

[taisyti] Literatūra

• Tarvydas S., Lietuvos vietovardžiai, V., 1958.
• Kuzavinis K., Lietuvos vardo kilmė // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra, t. 10 (1964), p. 5−18, t. 17 (1967), p. 135−137.
• Baranauskas T., Prie Lietuvos vardo ištakų // „Voruta“, Nr. 4 (502), 2002-02-23.